- paleistuvingas
- paleistuvìngas, -a adj. (1), paleistuvìngas, -à (3) Nj; LTR(Ant), Sut, I ištvirkęs, pasileidęs, nedoras: Daug paleistuvingų, atkaklių, nedorų ir lupikų pametė ydas savo M.Valanč. Par savo gyvenimą paleistuvingą inpultų ligon A.Baran. Paleistuvìnga kalba NdŽ.
paleistuvìngai adv.: Mano vyras gyvena paleistuvingai Pn. Ji visą gyvenimą gyveno paleistuvingai Šd.
Dictionary of the Lithuanian Language.